- vestu
- Vestu, [vest]ue. part.
Dictionnaire de l'Académie française . 1964.
vestu
Regardez d'autres dictionnaires:
for-vestu — For vestu. s. m. Un homme de rien, qui n a point de bien, qui n est pas connu. On me veut donner un for vestu pour caution … Dictionnaire de l'Académie française
vestuvės — vestùvės sf. pl. (2) J.Jabl, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, LL275, Š nj. vedybų apeigos ir pokylis: I vestùvės buvo, i sugrąžtai buvo LKT182(Krk). Vestùvės baigės seredon LzŽ. Vestuvès dirba labai dideles ir gražias Dgč. Vestuvių negalėjo kelti … Dictionary of the Lithuanian Language
vestuvė — vestùvė sf. (2) Pls, Pns, Žž, Klvr, Kdn, Grz nj.žr. vestuvės: Tai smagi vestùvė! Btg. Didelė labai vestùvė buvo Šd. Vestùvė tai buvo rimta šventė, o dabar kažkokios komedijos Všt. Vestùvė nekokia ir gyvenimas prastas Ūd. Pirma jei vestùvė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vestuvinis — vestùvinis, ė adj. (1) DŽ, NdŽ, vestuvìnis (2) NdŽ nj. 1. vestuvėms skirtas: Kol vestuvininkai valgė gėrė, dainas dainavome, vestuvines – ir liūdnas, ir linksmas A.Mišk. Vestuvìnę kokią tu čia vis dainuodavai Brt. Vestùvinė giesmė Dv. Dar ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
vestuvininkas — vestùvininkas ( inykas), ė smob. (1) NdŽ nj. 1. LL275, DŽ vestuvių palydos narys: Paprotys reikalauja, kad pati nuotaka pasirūpintų vestuvininkų – brolių ir pomergių M.Katk. Jaunasis savo pusėj važiuoja su tėvu kviesti vestuvininkus į vėdlius… … Dictionary of the Lithuanian Language
vestuviškas — vestùviškas, a adj. (1) NdŽ skiriamas vestuvėms, vestuvėms būdingas: Prieteliau, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuviško drabužio? SkvMt22,12. vestùviškai adv. NdŽ: Vestuviškai apsirengęs rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vestir — Vestir. v. act. Habiller, fournir d habillement. C est une des oeuvres de misericorde de vestir les pauvres, de vestir les nuds. à son enterrement on a vestu douze pauvres. il est obligé de nourrir & de vestir cet enfant. On dit aussi, Vestir un… … Dictionnaire de l'Académie française
vêtir — (vé tir ; l usage a changé, à l infinitif, l e ouvert en un e fermé), je vêts, tu vêts, il vêt, nous vêtons, vous vêtez, ils vêtent ; je vêtais ; je vêtis ; nous vêtimes ; je vêtirai ; je vêtirais ; vêts, vêtons, vêtez ; que je vête, que nous… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
vêtu — vêtu, ue [ vety ] adj. • XIVe; « qui a revêtu l habit religieux » 1258; de vêtir ♦ Qui porte un vêtement; qui a mis ou à qui l on a mis un vêtement. Être bien vêtu. ⇒ habillé(plus cour.), mis. Une femme « vêtue avec une certaine recherche »… … Encyclopédie Universelle
vesti — vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
